Į ateitį su Erasmus+
Kiekvienas žmogus, mano manymu, siekdamas savo gyvenime užsibrėžto tikslo, privalo įgyti patirties, nepraleisti progos susipažinti su naujovėmis, turėti drąsos žengti į priekį, noro tobulėti.
Share on facebook
Facebook

Į ateitį su Erasmus+

Aš mokausi Švenčionių profesinio rengimo centre, pasirinkau padavėjo – barmeno specialybę, nes man patinka bendrauti su žmonėmis, juos aptarnauti. Esu žingeidi ir komunikabili. Nuo pat pirmųjų mokslo dienų šioje mokykloje troškau įgyti kuo daugiau pasirinktos specialybės žinių. Nežinau, gal dėl mano charizmos, o gal lėmė atsitiktinumas, bet man buvo pasiūlyta dalyvauti ERASMUS+ projekte. Norėdama siekti profesinės karjeros ir tobulinti bendrąsias kompetencijas, nedvejodama priėmiau šį iššūkį. Ir nepasigailėjau dėl tokio pasirinkimo. Pirmiausia tai buvo netikėtas išbandymas man: ko aš galiu išmokti, kaip sugebėsiu prisitaikyti nepažįstamoje aplinkoje, ko galiu pasiekti. Suvokiau, kad tai unikali galimybė įgauti profesinės ir kultūrinės patirties kitoje šalyje.

Besiruošdama kelionei labai jaudinausi, nerimavau, ar įveiksiu iškilusius sunkumus.   Kai buvo pranešta, kad praktika vyks Lenkijoje, kilo abejonių dėl kalbos, dėl kitokių tradicijų ir gyvenimo būdo, bet po kelių akimirkų supratau, kad esu pasiruošusi įveikti visas kliūtis, kad tokia proga  ne kasdien pasitaiko. Suvokiau, kad jeigu aš neišvyksiu dabar, vėliau tokios galimybės gali ir nebūti.

Atvykusi į Lenkiją, šiek tiek iš pradžių pasimečiau, nes jaučiau kalbinį barjerą, mane supo daug nepažįstamų žmonių, bet greit apsipratau ir įsiliejau į naują aplinką. Svarbiausias aspektas buvo praktika. Ją teko atlikti Novi Sačo miesto kavinėje-restorane „Bohemija“. Pirmąją dieną atvykusi į  praktiką šiek tiek  panikavau, nes lenkiškai supratau labai nedaug, o ir ten dirbantys žmonės nelabai mokėjo užsienio kalbų. Teko prašyti vertėjo pagalbos. Džiugi žinia buvo ta, jog su manim dirbo ukrainietės, kurios suprato rusiškai ir mes galėjome susikalbėti. Kavinėje darbas nebuvo sunkus. Lankytojų būdavo įvairiai: vieną dieną mažiau, kitą- daugiau (turėjo įtakos dėl Covid19 paskelbtas karantinas). Kadangi susikalbėti buvo nelabai lengva, su žmonėmis pirmomis praktikos dienomis kontaktavau mažai, bet  greitai pradėjau suprasti, ką ir kaip reikia sakyti, kaip bendrauti ir aptarnauti klientus užsienio kalba.   

Pasibaigus praktikai,   mums buvo surengtos  nuostabios ir įsimintinos ekskursijos. Žiūrėdama į kelionių nuotraukas,  jaučiu   nostalgiją ir malonius prisiminimus. Nuostabi Krokuva! O kokie gamtos vaizdai Zakopanėje, kokie kalnai!  Reikėjo tik spėti dairytis į visas puses, kad pajustum aplinkos grožį. Man tai buvo nepaprasti reginiai, verti dėmesio ir susižavėjimo. Visiems linkėčiau  bent kartą tokias grožybes pamatyti, nes, manau, jos į atmintį įstrigs visam gyvenimui.

Pati šalis taip pat patiko,  negirdėti pavadinimai kėlė šiokią tokią sumaištį ir net juoką… Bet smagu, kad mėnesį būdama Lenkijoje šiek tiek pramokau vietinės kalbos. Iš esmės man viskas labai patiko, sukėlė daug nepamirštamų emocijų. Reikėjo mokėti orientuotis, mokėti tam tikrose situacijose rasti tinkamiausią išeitį. Ir man tai pavykdavo! Aš su didžiausiu smalsumu tyrinėjau aplinką, supančius mane žmones. Jeigu manęs paklaustų, ar aš norėčiau dar kartą dalyvauti tokiame ar į jį panašiame projekte, su didžiausiu entuziazmu atsakyčiau: TAIP!  ERASMUS+ programa įkvėpė mane dar labiau tobulėti, mokėti drąsiai reikšti savo nuomonę, rodyti save tokią, kokia esu. Būdama užsienyje supratau dar ir tai,  jog esu ne viena ir turiu  žmonių, į kuriuos galiu kreiptis ir sulaukti palaikymo. Kartu ten praleistas laikas labai suartino mus, praktikantus, kurie iki dalyvavimo projekte  buvome mažai pažįstami.

Nuoširdžiai dėkoju  mokyklos vadovams, mokytojams ir visiems, prisidėjusiems prie šio nuostabaus projekto. Skatinu  bendraamžius  siekti užsibrėžto tikslo, nebijoti naujų patirčių, išbandyti save įvairiose srityse.

Viktorija Jacyna, Švenčionių profesinio rengimo centro PBG18gr.mokinė

Jūs taip pat gali sudominti
Džiugi žinia
Naujienos

Džiugi žinia

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Vilniaus etninės kultūros centru kasmet organizuoja 5 – 12 klasių mokiniams konkursą „Tautos dvasios beieškant“. Su šiuo konkursu mus supažindino lietuvių kalbos mokytoja Laimutė Stūglienė ir paragino į jį įsijungti. 2020 metų temų prioritetai – tautodailininkų (kryždirbių, skulptorių, medžių drožėjų, keramikų ir kitų įdomių, savitų asmenybių) darbai.

Skaityti daugiau »
Cirkliškio dvaro pažinimas
Naujienos

Cirkliškio dvaro pažinimas

2020-ieji metai paskelbti UNESKO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais.  Išskirtinis dėmesys skiriamas kultūros paveldo edukacijai, kurios pagalba galime nusikelti į istorinius laikus, susipažinti su ankstesnių laikotarpių statybos technologijomis, didinti supratimą apie kultūros paveldo unikalumą ir jo vertes, išsaugojimo būtinybę. Švenčionių profesinio rengimo centras yra įsikūręs Cirkliškio dvare, todėl bendruomenės nariai  visada ieško galimybių dvaro pažinimo, žinomumo skatinimui ir dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės skelbtame Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo, sklaidos ir atgaivinimo projektų rėmimo finansavimo konkurse ir gavo finansavimą.

Skaityti daugiau »
Projektinis darbas „Žiemos šventės“
Naujienos

Projektinis darbas „Žiemos šventės“

PBG grupės mokiniai mokosi padavėjo – barmeno specialybės, ruošiasi brandos egzaminams. Iš svečių aptarnavimo modulio 4 šios grupės mokinės pasirinko serviruoti stalus Žiemos šventėms. Pirmajai peržiūrai mokinėms reikėjo parašyti darbo įvadą, atlikti technologinį procesą.

Šį mokinių projektinį darbą organizavo profesijos mokytoja Ana Marmiene su lietuvių kalbos mokytoja Laimute Stūgliene, nes turėjo tikslą pagilinti ne tik pasirinktos specialybės žinias, bet ir lietuvių kalbos rašybos, skyrybos, kalbos kultūros įgūdžius.

Skaityti daugiau »